vienaitinis

vienaitinis
vienáitinis, -ė adj. (1), vienaitìnis (2) žr. vienatinis: 1. Vienáitinį sūnų ažumušė mašina Dglš. Jonas buvo jo vienáitiniu sūnu BM81(Vb). Karalius iš džiaugsmo padavė jam ranką, prižadėdamas jam pusę karalystės ir savo vienaitìnę dukterį BM168(Pšl). Vienaitinę tą dukrelę auginau, lepinau, ir tą nori iš manęs atimti rš. 2. Ale žmogus vienaitìnis Ad.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужен реферат?

Look at other dictionaries:

  • vienaitis — vienaitis, ė adj. (1) K.Būg(Vl), Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ 1. D.Pošk, Kos40,122, M, Blv žr. vienaitinis 1: Vienas sūnus pas tėvo vadinas vienaitis J. Abudu gailėjos pirmutinio ir vienaičio sūnaus BM294 (Vdk). Augino tėvelis vienaitį sūnelį, ketino jam… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”